mėtinis dangus, vaflių lietus ir aurel pabarstymai…

Meilės pesimistė.

Šitai suvokiau po filmų terapijos pokalbio. Užrašiau tik po ne vienos savaitės.

Per daug žmonių nusivylusių meile aplink, per daug pati painioju šį jausmą su kitais…

O iš ties mano baimė, kad kažkas mane gali mylėt yra pre didelė. Prisijaukint ir susidraugaut su tuom reikia…

Aurelija, mėlynės užgija. Meilė nedaro žaizdų, ji daro mėlynes. Jos užgija.

Dar dar. Susipratau. Per daug idealizuoju (galbūt šitas žodis) kitus žmones. Apie meilę taip pat.

Gražiausiam obuoly irgi kirminėlis sėdi.

Nepamišti. O po penktojo sezono - atžymėti tai: paveikslu, sokiu, knyga… pasirinktinai :)

Svarbiausia koks tampi po proceso. Tavo pokytis jo metu.

savy savęs.

Žodis rutina buvo itin kartus, o kas galėjo tikėtis, kad jis šitokiom aplinkybėm dings iš mano gyvenimo.

O dabar jau kelias savaites mano dienybes skaičiuojamos pasikeitusiais matais.

Pasirengimas.Ryžtas.Improvizacija.

Einu kapstyt lobių toliau, su atkaklumu ir kantrybe.

Iškapstai aštriakampį krislą.

Netikėčiausiai.

Apsiverčia.

Nušvinta ir suskausta iki gelmių.

Apliejį lobį.

Dabar belieka nublizginti, nušlifuoti ir neužmištant nešiotis :)

Ašarų turbūt už visus pragyventus beveik 22 metus.

Begalės skaudžių jausmų, bet stojuos ant kojų. po truputį:)

Atsidūriau, kur niekad nemaniau atsidursiu. Šie pusryčiai bus dar ilgai atminty.

Mūsų mintys mus gali sutraiškyt, pakraupau.

Visad tą slepiau, sau nepripažinau ir to bijojau.

Šiandien suvokiau baisų daiktą - nekenčiu gyvenimo. užteks apsimetinėt, dangtytis ir visaip kitaip save iš to traukt.

Beliko išsiaiškint nekenčiu gyvenimo visokio ar tik tokio, kurį leidau aplinkybėms sukurti.

Žudausi save toliau.

Norėčiau neturėti jausmų, kad nereiktų taip beprotiškai tai kęsti.

Niekas nemato, niekas nesupranta ir niekam tai nerūpi. Niekad nemaniau, kad būsiu tokia vieniša su savo tokiu apgailėtinu gyvenimu.

Gyvenimas davė daug išbandymų. Aplaužė juodai. To vis neišeina atsikratyti ir gyventi be pėdsakų.

Vadinkit tai kaip norit ir sakykit ką norit. Nebereikia man tos gyvneimo butaforijos, kur reikėtų atsvaros ir palaikymo. O labiausiai bijau to, kad kažkurią dieną imsiu ir nebepajėgsiu.

 Įkvėptas trečiadienis.

O dabar begalo liūdna.